Žemė neįtikėtinai subalansuota žmogaus egzistavimui

Heliocentrinė Koperniko teorija nepakirto Biblijos idėjos apie Žemės unikalumą, nes religija nenagrinėja nei planetos dydžio, nei jos padėties Visatoje. Biblija pasakoja apie tai, kad Dievas sukūrė Žemę žmogui, užtikrinęs joje visas būtinas sąlygas gyvenimui.

Mokslas suformulavo panašias išvadas tik antroje XX amžiaus pusėje. 1973 metais britų fizikas Brendonas Karteris kongrese, skirtame Koperniko 500 metų jubiliejui, iškėlė taip vadinamą antropinį (antropos – graikiškai „žmogus“) teoriją. Iki jo tą pačią idėją iškėlė amerikiečių astrofizikas Robertas Dikas.

Antropinis principas skelbia, kad Visata stebėtinai pritaikyta žmogaus egzistavimui. Fundamentalūs fiziniai Visatos parametrai taip subtiliai subalansuoti, kad netgi menkiausi nukrypimai gali taip pakeisti Visatos savybes, jog žmogaus atsiradimas būtų neįmanomas.

Tą patį galima pasakyti ir apie Žemę – idealų žmonijos lopšį. Čia mes regime tiesiog neįtikėtiną pačių įvairiausių parametrų derinį. Menkiausias nukrypimas į vieną ar kitą pusę iškart pražudytų žmoniją. Spręskite patys.

Gyvybės šaltinis – Saulė

Saulė sudaryta iš vandenilio (73% visos masės) ir helio (25% masės) atomų. Saulės gelmėse vyksta termobranduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis paverčiamas heliu. Kiekvieną sekundę milijonai tonų medžiagų pavirsta energija – šitaip generuojamas Saulės spinduliavimas ir Saulės neutrinų srautas.

Jeigu atomų branduolių jėga būtų mažesnė vos keliais procentais, neliktų degalų Saulės energijai, vadinasi, ir gyvybei Žemėje. O jeigu galia būtų šiek tiek didesnė, Saulė susprogtų. Branduolinių reakcijų galia laikosi būtent tame diapazone, kuriame nei viena, nei kita katastrofa įvykti negali.

Atstumas iki Saulės, atmosfera, vanduo

Jei atstumas iki Saulės pasikeistų vos 2 procentais, gyvybė Žemėje būtų neįmanoma. Mažesnis atstumas pakeltų planetos paviršiaus temperatūrą iki vandens virimo taško. Šiek tiek didesnis atstumas išprovokuotų mirtiną angliarūgštės dujų perteklių atmosferoje.

Žemės atmosfera – labai trapi sistema, kurios pusiausvyrą palaiko labai sudėtinga daugybės faktorių pusiausvyra. Atmosferą sudaro 78% azoto ir 21% deguonies. Netgi visiškai nežymus šio santykio pasikeitimas baigtųsi katastrofa.

Vanduo irgi pasižymi nuostabiomis savybėmis. Jo tankis žemoje temperatūroje didėja tik iki +4 laipsnių, o paskui vėl sumažėja. Tai reiškia, kad sunkiausias vanduo būna +4 laipsnių temperatūroje. Šis vanduo leidžiasi į dugną, o iš šaltesnio formuojasi ledo danga, tačiau tik paviršiuje. Užšalti vanduo niekada nepradeda nuo dugno, tik nuo paviršiaus. Kitaip žiemą visi vandens telkiniai pavirstų ledu. Ir visa kas gyva pražūtų.

Žemės ašis ir biosfera

Jeigu planeta šiek tiek lėčiau suktųsi aplink savo ašį, dienos ir nakties temperatūrų skirtumas taptų pernelyg didelis. Jeigu Žemė suktųsi šiek tiek greičiau, katastrofiškai padidėtų vėjų greitis. Jei vos vos pasikeistų planetos ašies pasvirimas, pernelyg smarkiai padidėtų paviršiaus temperatūrų skirtumas.

Žemės biosfera balansuoja per vidurį tarp žaibiško užšalimo ir lygiai tokio pat spartaus išgaravimo. Jeigu paviršiaus vidutinė temperatūra sumažėtų netgi keliais laipsniais, susidarys pernelyg daug ledo ir sniego. Jei vos keliais laipsniai atšils – atmosferoje susidarys garų ir šiltnamio dujų perteklius. Abiem atvejais žmogus neišgyvens.

Magnetinis laukas, planetos žievė, albedas

Jei magnetinis laukas būtų šiek tiek mažesnis, gyvybė Žemėje nebebūtų apsaugota nuo pražūtingo kosminio ir Saulės spinduliavimo. Stipresnis magnetinis laukas sukeltų katastrofiškas visai gyvybei elektromagnetines audras.

Jei planetos žievė būtų storesnė, pernelyg daug deguonies pereitų į žievę iš atmosferos. Jei plonesnė – gyvybė būtų neįmanoma dėl ugnikalnių ir žemės drebėjimų.

Albedas – tai atspindėtos šviesos santykis su jos bendru kiekiu, kuris patenka ant planetos paviršiaus. Jeigu šis parametras būtų šiek tiek didesnis, įvyktų katastrofiškas apledėjimas, o jeigu mažesnis – susiformuotų šiltnamio efektas.

Tai tik pagrindiniai parametrai, liudijantys apie be galo subtiliai sureguliuotą sistemą, kurioje gyvename. Yra dešimtys kitų pačių įvairiausių konstantų, bylojančių apie stebėtiną planetos subalansavimą protingai gyvybei.

Šaltinis