Protingi įžiūri musę, tačiau nepastebi dramblio

Mūsų realybės suvokimas tiesiogiai priklauso nuo intelekto lygio. Tokią išvadą padarė Ročesterio universiteto (JAV) specialistai. Jie išsiaiškino, kad žmonės su aukštu IQ linkę kreipti dėmesį į smulkmenas, tačiau ignoruoja stambesnius objektus. Ir priešingai – kuo žemesnis intelekto koeficientas, tuo labiau smegenys linkę fiksuoti „dramblius“, o ne „muses“.

Tyrimo metu 65-iems savanoriams, kurių IQ svyravo nuo 80 iki 140 balų, pasiūlė peržiūrėti video klipą, kur ekrane pasirodydavo ir pradingdavo judančios juodos ir baltos figūros. Dalyviai turėjo greitai nustatyti, į kurią pusę juda vienas ar kitas objektas – iš kairės į dešinę ar atvirkščiai.

Buvo rodomos trijų dydžių figūros. Patys mažiausi objektai grupavosi ekrano regėjimo lauko centre, kur užfiksuoti judėjimą lengviausia. Kadangi jos pasirodydavo atsitiktine tvarka, bandomieji negalėjo iš anksto pasiruošti užduočiai ir sąmoningai sekti vienos ar kitos figūros judėjimo. Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Due Tadinas, dalyviams teko vertinti judėjimą pasąmoningame lygmenyje.

Paaiškėjo, kad kuo aukštesnis žmogaus IQ, tuo geriau jam gaudavosi atsekti nedidelius objektus priešakiniame plane ir tuo sunkiau – stambius objektus galiniame plane. Mažėjant intelekto koeficientui, stiprėjo priešinga tendencija.

Mokslininkų nuomone, aukštas IQ padeda smegenims geriau filtruoti informaciją, dėl to intelektualai atidesni smulkmenoms. Tam tikrose situacijose toks realybės suvokimo ypatumas duoda praktinės naudos. Pavyzdžiui, kai reikia susikoncentruoti ties darbu su kompiuteriu, esant triukšmingoje vietoje ar vairuojant automobilį intensyviame transporto sraute. Tai leidžia sekti, kas vyksta priešais akis ir susikoncentruoti ties vykdoma užduotimi, nesiblaškant į įvairius aplinkinius dirgiklius ir trukdžius.

Tačiau įprotis nepastebėti „dramblių“ toli gražu ne visada pozityviai veikia gyvenimą. Čia galima prisiminti tuos pusiau anekdotiškus profesorius, kurie visiškai neprisitaikę praktiškam gyvenimui. Jie gali gėrėtis gėle vazone, žavėtis nuostabiu peizažu ar kokia statulėle, tačiau neatkreipti dėmesio į tekančias lubas, sulaužytas spintos dureles, purvą namuose (nors net mikroskopinę dėmelę ant švaraus paviršiaus užfiksuos akimirksniu ir baisiai susierzins) ar tuščią šaldytuvą. O štai „neintelektualui“ visa tai iškart kris į akis.

Liūdniausia, kad sklandantys padangėse intelektualai dažnai nepastebi greta esančių žmonių emocinės būklės, dėl ko pasipila nuoskaudos, problemos, konfliktai. Vyrai intelektualai gali nereaguoti į savo moterų išvaizdos pokyčius, jei tik kalba eina ne apie smulkmenas. Jie greičiau pastebės naują auskarą negu naują suknelę. Kaip tame anekdote, kur žmona, praradusi viltį atkreipti į save dėmesį, užsimovė dujokaukę, o vyras pasidomėjo: „Tu ką, naują šukuoseną pasidarei?“ Tipiškas „genijaus“ elgesys. Nors dažniausiai tai viso labo išsiblaškymas, o su juo ne taip jau sunku susitaikyti.

Šaltinis