Po 10-15 metų susidursime su ištisa karta negirdinčių žmonių

Metropolitenas. Grotuvas ar telefonas, ausinės, įgrūstos giliai į ausis ir kramtoma guma. Įprastas vaizdas bet kokiame didmiestyje.

Jeigu 180 decibelų akustinis smūgis gali žmogų užmušti akimirksniu, tai ausiai beveik nejuntamas miesto triukšmas žudo pamažu, tačiau neišvengiamai. Mes negirdime infragarso, bet būtent šie dažniai kelia žmogui skausmą ir vidinius sutrikimus. Mes praktiškai nieko nežinome apie šį neregimą, tačiau negailestingą priešą.

Akustikai, tiriantys triukšmo poveikį gyviems organizmams, matuoja jo lygį decibelais pagal „A“ skalę.

  • 30 dB – kuždesys ir laikrodžio tiksėjimas;
  • 45-50 dB – įprastas pokalbis;
  • 75 dB – dulkių siurblio arba kavamalės triukšmas;
  • 110 dB – žmogus pradeda jausti „svaigulį nuo triukšmo“, primenantį apsvaigimą nuo alkoholio;
  • 140 dB – plyšta ausų būgneliai.

Normatyvai gyvenamoms teritorijoms: 45 decibelai naktį ir 55 – dieną.

Pagrindinis akustinio diskomforto šaltinis dideliame mieste – transportas. Poveikis pasireiškia per labai subtilų klausos organą, praktiškai išorėje esančias nervų ląsteles. Išorinė ausies kriauklelė – tai tik maža klausos aparato dalis, visas aparatas yra nepaprastai sudėtingas ir tikslus mechanizmas. Kuo didesnis triukšmas, tuo didesnis poveikis smegenims ir visam organizmui.

Kaip sumažinti nepageidautino triukšmo poveikį, gyvenant didmiesčiuose?

  • Skydai nuo triukšmo ir triukšmą sugeriantys paviršiai gatvėse sumažina triukšmą 20-čia decibelų;
  • Akustinių teršalų apimtį galima sumažinti įstatant specialius langus su ekranuojančiu plastikiniu karkasu;
  • Industrinio triukšmo pasekmes galima gydyti gamtos garsais: lapų šlamesys, jūros ošimas ir kiti panašūs garsai turi gydomąjį efektą;
  • Reikia kaitalioti triukšmingą aplinką su buvimu ramioje atmosferoje. Būtinai pasinaudokite bet kuria galimybe pabuvoti už miesto.

Šaltinis