Pasyviai agresyvi žmona

Baisiausias moterų bruožas – neryžtingumas. Vyras gali imti ir pasakyti: palik mane ramybėje, aš pamilau kitą. Nenoriu daugiau nuodyti tau gyvenimo, būk laiminga su mūsų penkiais vaikais ir trimis kreditais… Ir išeiti… Situacija, žinoma, labai nemaloni, tačiau turi ir pliusų. Žmona tiksliai supranta, kas vyksta. Jis išėjo. Nebemyli.

O kai kalba užeina apie moteris, prasideda painiava. Moteris gali ilgą laiką plūduriuoti netikrumo būsenoje net pati to nesuvokdama ir nepastebėdama.

Vyro ji seniai nebemyli (o kai kurios išvis niekada nemylėjo. Jis tada buvo viso labo patogus variantas, pasipainiojo po ranka, kai baisiai norėjosi šeimos). Sekso su juo nesinori ir apskritai jis atgrasus padaras. Rūpinimasis juo lenda per gerklę. Tačiau ir išeiti kinkos per skystos. Baugina išsiskyrusios moters statusas. Baisu, kad nepavyks susirasti nieko geresnio. Žodžiu, išeiti nesiryžtu, o pasilikti – vemti verčia. Ką daryti?

Tokiais momentais moteris, pati to nesuvokdama, gali pradėti transliuoti pasyvią agresiją. Iš pažiūros ji nedaro nieko blogo. O nesąmoningai – kenkia visai šeimai.

Staiga ir netikėtai apleidžiama buitis. Maisto šaldytuve lyg ir esama, tačiau valgyti to mėšlo neįmanoma.

Tartum burtų lazdele pamojus atsiranda 30-40 nereikalingų kilogramų. Moteris lyg ir dietos laikosi, pastoviai lieknėja ir lieknėja ir tuo pat metu kiekvieną mėnesį vis platėja ir platėja, pati nežinodama kodėl.

Prasideda problemos su seksu: nenoriu, galvą skauda. Amžiams prapuolė bet koks geismas. Apsileido, naktiniai klaikiai nuskalbti ir apdriskę, dar gerai, kad daugmaž švarūs. Žmona pavirsta absoliučiu vaikščiojančiu antiseksu.

Panašūs simptomai, tiesa, gali būti būdingi rimtiems susirgimams, pavyzdžiui, depresijai. Tačiau tai – kita istorija. Tokiais atvejais reikia žmoną gelbėti, gydyti, suprasti.

O būna taip, kad ją pakanka paprasčiausiai paleisti.

Šaltinis