Klaidos, kurias daro depresijos apimti žmonės

Didžiausi depresijos spąstai – kai dauguma natūralių ir įprastų reakcijų problemos neišsprendžia, o dar labiau ją komplikuoja. Ką gi reikėtų daryti, kad išties susidorotumėte su savo bėda, o neįklimptumėte dar giliau? Kokias darome klaidas, kaip apima depresija?

Nenagrinėjate jums iškilusių problemų. Susierzinimas – vienas iš svarbiausių depresijos simptomų. Tačiau susierzinimą ir neviltį sukeliančios priežastys labai lengvai pašalinamos. Bet tik ne depresijos apimtiems žmonėms. Pastarieji linkę paprasčiausiai įjungti pasyvų išgyvenimo režimą ir nieko nedaryti. Sukaupkite drąsą ir išsiaiškinkite nepasitenkinimo priežastis, o tada jas pašalinkite arba pakoreguokite. Atkreipkite dėmesį, kad depresijos apimti žmonės linkę nuolankiai susitaikyti su bet kokiomis problemomis, tačiau aktyviai dėl jų skundžiasi ir nieko nedaro.

Laukiate, kol pagerės miego režimas ir tik tada susiruošiate kažko imtis. Problemos su miegu – dar vienas labai nemalonus depresijos simptomas. Nežiūrint į visus sunkumus, pradėkite kovą su šia savo būsena tuojau pat, nelaukdami, kad kada nors teoriškai galėsite pagaliau išsimiegoti. Kaukitės su depresija net jeigu jaučiatės pervargę, susierzinę ir trokštate užsisklęsti savyje. Jeigu pernelyg susikoncentravote ties miego sutrikimais, jūs jau iš anksto nusiteikiate pralaimėti.

Trokštate gauti stebuklingą tabletę. Vaistai, be jokios abejonės, duoda šiokios tokios naudos, tačiau jie negali pakeisti jūsų mąstymo ir elgesio modelių, susijusių su depresija. Pavyzdžiui, jums greičiausiai prireiks psichologinių praktikų kovai su savo būsena, o jei konkrečiau – kovai su tendencija dirginti save, išpūsti iš musės dramblį, atidėlioti viską ateičiai ir užmerkti akis į problemą. Užsirašykite ant popieriaus viską, kas jums tinka: pavyzdžiui, pakeisti mąstymą, fiziniai krūviai, meditacija, juokas ir t.t. Suformuokite nuosavą depresijos atsikratymo strategiją, nepasikliaudami vien vaistais.

Pernelyg dažnai prašote pagalbos. Depresijos apimti žmonės užtempia šią būseną ir tik gerokai vėliau pradeda ieškoti efektyvios pagalbos, jau tada, kai būseną galima pavadinti užleista. Esama rizikos, kad įstūmę save į tokią situaciją, galite tapti pernelyg priklausomas nuo kitų žmonių. Jūs pradedate piktnaudžiauti pagalba priimdami sprendimus (tarkime, be paliovos skambinėjate draugams menkiausiomis progomis). Tokioje situacijoje be depresijos rizikuojate dar ir santykiais, kadangi jūsų įkyrumas kelia aplinkiniams visiškai teisėtą pasipiktinimą ir norą nuo jūsų atsiriboti. Tai ypač aktualu tada, kai daug kartų kreipiatės į tuos pačius žmones su nuolat pasikartojančiomis problemomis, kurias galite puikiausiai išspręsti pats.

Jūsų gyvenime – pauzė. Kai įsmunkate į depresiją, smegenų veikla sulėtėja, dėl to neefektyviai dirbate, atidedate ar užtempiate projektus, nebesiekiate nieko naujo, kol nepasijusite geriau. Tai labai puikus pasiteisinimas, kad pakibtumėte tokioje būsenoje labai ilgam laikui. Gaila, bet pasitraukimu iš aktyvaus gyvenimo, jūs pats sau kasate labai gilią duobę, visa jūsų energija smunka į minusą. Nereikia savęs agresyviai stumti iš depresijos, tačiau ir visiškai pasiduoti jos malonei negalima. Tučtuojau suimkite save į rankas!

Šaltinis