Kiek šiukšlių palikome Mėnulyje?

Mėnulyje galima rasti labai daug šiukšlių, įskaitant auksinę alyvos šakelę, vėliavas, kelis dirbtinius Mėnulio palydovus ir netgi plaktuką bei sakalo plunksną. Pastarieji daiktai buvo panaudoti 1971 metais atliktame eksperimente, demonstruojant, jog keli skirtingos masės kūnai tuo pat greičiu nukris ant Mėnulio paviršiaus. Tačiau ar galima tiksliai nustatyti, kiek šiukšlių žmonės paliko Mėnulyje?

Sunku tiksliai pasakyti, bet paliktos ten šiukšlės sveria apie 180 tonų. Tarp jų yra ir penkios automatinės stotys, paleistos pagal programą „Reindžeris“. Kaip teigia vyriausiasis NASA istorikas Viljamas Baris, stotys vis dar teberiogso Mėnulyje.

Pačios seniausios nuolaužos – kosminiai aparatai, pasiųsti ištirti planetos paviršiaus ir nustatyti, ar gali ten nusileisti kosminiai laivai. Septintame dešimtmetyje kai kurie mokslininkai manė, kad Mėnulio paviršių dengia klampūs smėlynai. „Automatiniai zondai, kurie liko Mėnulyje pasibaigus misijai, parodė, kad idėja apie lakiuosius smėlynus buvo klaidinga“. – tęsia pasakojimą Baris.

Mėnulis taip pat tapo namais dirbtiniams palydovams, kurie detaliai kartografavo vietoves, o paskui sudužo ir tapo žmogaus paliktų šiukšlių krūvos dalimi.

Sakalo plunksna ir plaktukas vis dar Mėnulyje

Didėjančiame sąvartyne esama ir kitų įrengimų, kurie padėjo mokslininkams tyrinėti mūsų planetos palydovą. Pavyzdžiui, kosminis aparatas LCROSS buvo pasiųstas ieškoti vandens. „Misija buvo sėkminga, o aparatas vis dar Mėnulyje“. – tvirtina Baris.

Baris mano, kad niekas nesusimąstė apie nebereikalingų įrengimų, kuriuos paliko „Apolono“ misijų astronautai, grąžinimą. „Bet kokiame inžineriniame projekte, tokiame kaip išsilaipinimas Mėnulyje, jūs projektuojate misiją konkretiems tikslams ir ne daugiau. – pasakoja Baris. – Realūs uždaviniai tokie: ar galime saugiai pristatyti ekipažą į Mėnulį, ar galės jis surinkti reikalingus pavyzdžius, ar galėsime grąžinti ekipažą namo?“

Tačiau, kaip sakoma, kas vienam šiukšlės, tas kitam lobis. Nors dauguma žmonių gali laikyti Mėnulyje paliktus daiktus šiukšlėmis (o kaip kitaip pavadinti paliktą šlapimo surinktuvą?), tačiau NASA visu tuo labai domisi.

Baris teigia, kad tyrinėtojai gali stebėti paliktus daiktus ir tirti kosminio spinduliavimo ir vakuumo poveikį jiems. Dar daugiau – kai kurie objektai Mėnulyje vis dar naudojami, pavyzdžiui, kampinis veidrodis, kurį paliko „Apolono 11“ ekipažas. Tyrinėtojai iš Žemės gali nukreipti lazerį per teleskopą į veidrodį ir tokiu būdu matuoti atstumą tarp Žemės ir Mėnulio. Stebėjimo rezultatai leido nustatyti, kad Mėnulis tolsta nuo Žemės 3,8 centimetrų per metus greičiu.

Baris pažymėjo. Kad taip vadinamos šiukšlės turi ir archeologinę vertę. Būsimi keliautojai į Mėnulį gali susidomėti senomis programos „Apolonas“ erdvėlaivių dalimis ar apžiūrėti amerikiečių, rusų, europiečių įrangą.

Pilną Mėnulyje paliktų objektų sąrašą galite pamatyti štai čia. Tačiau sąrašas nebeatnaujinamas nuo 2012 metų, jame nėra naujausių objektų.

Šaltinis