Destruktyvūs chroniškai nelaimingų žmonių įpročiai

Laimė pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis, kurias kartais sunku netgi atpažinti. Ir priešingai, labai lengva suprasti, kada jaučiamės nelaimingi. Kai žmogus nelaimingas, sunku netgi būti greta jo, nekalbant jau apie darbą ir gyvenimą su juo. O nelaimingais pasijausti labai lengva, jei turime konkrečių negatyvių įpročių.

Laukiame ateities. Frazė „Būsiu laimingas, kai…“ – vienas iš paprasčiausių tokių įpročių. Kuo užbaigiame frazę, neturi reikšmės. Jūs keliate gyvenimui sąlygas, užsiciklinote ties aplinkybėmis ir tai nesuteikia laimės. Nešvaistykite laiko laukimui. Geriau pasistenkite pajausti pasitenkinimą šiuo momentu.

Daiktizmas. Materialūs daiktai laimės neatneš. Jeigu įpratote vaikytis būtent jų, tikriausiai esate labai nelaimingas. Pirmas dalykas – daiktas leidžia pajausti tik labai trumpalaikę laimę, kuri greit išsisklaido. O antra – materialių daiktų vaikomės, užuot ieškoję kur kas vertingesnių dalykų, galinčių suteikti tikrąją laimę. Kalba eina apie šeimą, draugus, pomėgius.

Tūnojimas namuose. Kai pasijuntate nelaimingas, kyla noras vengti žmonių. Tai didelė klaida, kadangi bendravimas, netgi kai jo nesinori, puikiai gelbėja nuo prislėgtos būsenos. Visiems pasitaiko dienų, kai norisi pabūti tyloje ir vienumoje, tačiau jeigu šis noras tampa įpročiu, prasideda savęs griovimas.

Laikome save auka. Nelaimingiems žmonėms, kaip taisyklė, atrodo, kad gyvenimas sunkus ir nekontroliuojamas: „Nieko negaliu su tuo padaryti“. Šitokiu būdu dar labiau sustiprėja bejėgiškumas, o bejėgiai žmonės vargu ar norės imtis priemonių, kad kažką pakeistų. Jūs ne vienintelis žmogus pasaulyje, susidūręs su sunkiu laikmečiu. Ir jūs esate visiškai pajėgus kontroliuoti nuosavą gyvenimą.

Pesimizmas. Niekas taip nenaikina laimės pojūčio kaip pesimizmas. Pesimizmo problema yra ta, kad niūrios mintys linkusios išsipildyti. Jeigu laukiate blogų įvykių, labai didelė tikimybė, kad išties jų sulauksite. Negatyvių minčių labai sunku atsikratyti, nebent pagaliau suprasite, kiek mažai jose logikos. Blaiviai pažvelgę į realybę, labai greitai įsitikinsite, kad ne viskas taip siaubinga.

Skundai. Reguliariai galvodami, kaip jums blogai, jūs tik dar labiau įtvirtinate šį jausmą. Garsiai niurzgėdami ir aimanuodami, galite pajusti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau egzistuoja subtili riba tarp poreikio išsikalbėti ir skundų. Be to, kad ir taip esate savimi nepatenkinti, jūs dar pradedate jausti nepasitenkinimą aplinkiniais.

Ignoravimas. Laimingi žmonės visada atsakingi už savo veiksmus. Kai suklysta, jie tai pripažįsta, o nelaimingi žmonės laiko problemas ir klaidas baisia tragedija, dėl to stengiasi jas ignoruoti ir apsimesti, kad jos neegzistuoja. Tačiau problemos, kaip taisyklė, dar labiau komplikuojasi, kai jas ignoruojame.

Sugebėjimas iš musės išpūsti dramblį. Juodų dienų pasitaiko visiems. Skirtumas tik tas, kad laimingi žmonės laiko jas tiesiog laikina kliūtimi, o nelaimingiems toks periodas – tai tik dar vienas įrodymas, kad viskas siaubinga, o jie patys praktiškai jau pasmerkti.

Nenoras tobulėti. Kadangi nelaimingi žmonės – pesimistai, nesugebantys kontroliuoti savo gyvenimo, tai jie dažniausiai sėdi sudėję rankas ir laukia, kas bus toliau. Vietoje to, kad išsikeltų tikslą, įgytų reikalingų žinių ir pasitobulintų, jie paprasčiausiai nieko nedaro, o paskui baisiai stebisi, kad gyvenime nėra jokių pokyčių.

Troškimas būti ne blogesniu už kitus. Pavydas su laime nesuderinamas, dėl to, jei be paliovos lyginate save su aplinkiniais, laimingas nesijausite niekada. Saugokitės tokio elgesio modelio, jis ne tik nepridės laimės, bet greičiausiai duos visiškai atvirkščią efektą.

Šaltinis